kugždenti

kugždénti, -ẽna, -ẽno 1. tr. baksėti, baksnoti: Ko tu čia man vis kugždenì ant pašonę?! Pn. | prk.: Visi mūs kunigą iš parakvijos kugždẽno (varė) Rod. 2. refl. kugždėtis, šnibždėtis: Ir ima kugždentis abidvi senos kaimynės, susikišusios galvomis Vaižg.